grūmimas


grūmimas
grū́mimas sm. (1) KII133, grūmìmas (2) Š, grū́mimos ind.grumti 2: Ir susilenkimas jo strėnų iš to grūmimo su juo miksterėjo BB1Moz32,25. | refl.: Koks buvo anų grū́mimos, kad būtum matęs! Als.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • susigrūmimas — sm. (1) → sugrumti 4: Par susigrūmimą (imčių einant) guzikas ištrūko Als. grūmimas; susigrūmimas …   Dictionary of the Lithuanian Language